BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tai vienas mano troskimas-mano svajone.

Tegu sia ziema sildo draugo apkabinimas,
Sypsena suteikia brangiu zmoniu silciausi zodziai.
Tegu kiekvienas ikvepimas atnesa tik dziaugsma,
O visas skausmas pranyksta vakar dienoje.
Tegu siame pasauly lieka tik tikri draugai.
O priesai paskestu pragare…

Tiesiog ispildykim  svajone ir sukurkim bendra musu sirdi, kurios tyli ir silta meiles muzika skambetu Mums amzinai.

Rodyk draugams

keledine zvake.

Ilgesisngas zvilgsnis i zvakes degancia liepsna ant palanges.
Ji tyliai kuzdena, kad arteja kaledos. Mmm sako, tai stebuklu metas.
Siais metais nelaukiu, kaledu senio, ar krentancios zvaigzes.
Laukiu naujos pradzios, kur busim laimingi, kur as ir tu dziaugsimes, kaip vaikai sokantis aplink eglute.( Na taip, sia minti turbut man pakiso sesute, kuri kasdien kviecia mus sokt ratuku ir sako kad viduri stoves eglute.)
Dar as lb lb lb noriu per kaledas nueit i vaiku namus su diiideliu krepsiu dovanu ir pasidalinkt tuo kalediniu dziaugsmu.(mm)
Ir dar turiu viena dideli kaledini nora. Kad kiekvienas mano draugas,butu tooooks: laimingas, su pacia didziausia sypsena, su ispildytom svajonem ir meiles kupinom sirdim.
(Per sias kaledas noriu gaut tik dauuuug sypsenu.)

Dovanu sarasas draugam:
Siltos kavos puodelis kartu,
Didelis ir stiprus apkabinias,
Kalediniu dainu spiegimas vidury miesto,
Ir is didelio senio salcio maiso krentancios staigmeneles.

Rodyk draugams

Viena svajone ir sapnas

Nesupranto kas dedas mano galvoje… Visos mintys ir Tas SAPNAS… Issipildys?..
Jauciuos tokia laiminga ir kazkas vercia vel islieti asaras…
Ir nz ar si kart tai mintys apie Ji…
Tiesiog tikiu tuo sapnu… O kartu abejoju, juk as visad sustoju pasiaukelej ir neisdrystu pasakyti keliu svarbiausiu zodziu… Neisdrystu pazvelgt i akis, neisdrystu apkabint ir susnabzdet tai ka taip noreciau isrekt…
Nenoriu daugiau taip sustot ir prarasti kazka tik nz kaip man rast ta greicio pedala mano gyvenime…

O siaip paskutinias dienas gyvenu pakankamai gerai. :))
Net paziurejusi i savo maza sesute, kuri laiminga sokineja, noris sokt kartu su mintimis kad issipildys mano pasakos sapnas…
Taip, as laiminga!

(P.S. Man siandien taip noris apkabint draugus, kurie toli ir kurie arti ir pasakyti kad juos myliu!.) :?

Rodyk draugams

Kai asaros-tavo vanduo, o skausmas-duona.

Ir vel ta pati rutina pripildyta tustama, asarom, skausmu ir jausmu, kuris NERA SUGALVOTAS …
As zinau, kad netekau gyvenimo, bet kazkaip keistu budu is skausmo plakancia sirdimi as gyvenu…
Kodel ji dar vis plaka?. Man nepatinka kai ji plaka su sukemis viduje…
Kvaila, bet gyventi nusibodo(Galit sakyt, kad as emo ar kad prisigaloju, bet cia jusu mastymas,…)…
Issivaizduokit, kai netenkad oro jus pradedate dusti ir jum sunku, o as gyvenu, be gyvenimo, gyvenu sukiu duziais ir kvepuoju s
unkiu oru, kuris dingsta po biski is mano atmosferos…
Vel jauciu drebancias rankas, asaras ant skruostu ir galvoju, jau ne tik apie Ji, o apie Ta- Paskutine Diena, kai paskutini karta ikvepsiu ir uzmerksiu akis…

Rodyk draugams

Tik leisk but Ja… But salia…

Jei as buciau lietaus lasas ar leistum man nuteketu tavo kunu, kad paliest Tave paskutini kart?
Jei buciau oras ar ikveptum mane? Tada prasiskverbciau i Tavo sirdi ir perskaityciau giliausius jausmu.
Ar galeciau but siltos kavos puodelis, kad siltyti vakare Tave?


Noriu, but zvaigzde ir sekti pasaka Tau pries miega.
Noriu, but pliusiniu meskiuku ir miegot salia Taves.
Noriu, but liepsna, kuri sildytu Tave.
Noriu, but asara, nes buciau salia, Tavo pasakos grozio akyse.
Noriu, but seselis, nes judeciau vienu ritmu.
Noriu, but Tavaja svajone ir dziaugsmo nata Tavo gyvenimo dainoje.


Uzgesusios zvekes liepsnose, liko jausmai, vienpusiai, bet stiprus, liudni, bet svajonese grazus.

Rodyk draugams

Suvalgau saldaini pripildyta nuodu.

Atrodo angelas sargas pamirso mane ir nepakelia ant savo sparnu, nepalaiko uz rankos ir neveda gyvenimo keliu.
O as ir vel atsiklaupus pries dangu esu ir laukiu stebukladariu. (Man tiesiog neuztenka jegu pakilti ir zenkti i prieki, nes tik atsikelus ir vel as cia: salia zemes, atsirandu..)
Sulimpa mano trapios, pavargusios blakstienos ir vel asaros paiso man Tavo portreta.
Kankinuosi ilgai, bet pamirst neiseina galiausiai pasiduodu ir uzmiegu savo svajonese ir duzusiame tikejime.

Rodyk draugams

Nebeliko to kas paimdavo manaji skausma.

Lietus, kuri pakeite tyliai krentancios baltos zvaigzdutes.
Jis verke, kai as verkiau. Jam skaudejo, kai man skaudejo. Jis riedejo, mano skruostu ir lydejo diena ir nakti.
Kai akis pavargdavo jis verke uz mane.
Jo buvo tiek daug. Jo buvo buvo tik biski maziau nei asaru manu, bet jis pasieme dali skausmo.
O dabar, kai lietaus jau nebeliko, kas paims ta skausma ir verks uz mane?.
Ir vel giliai ikvepiu to salto jausmo.
Ikvepiu baimes, nepykantos, nusivylimo..
Atsiklaupiu ant saltos zemes, kur po sniego sluoksniu guli saltas, kaip mano sirdis, plytelem padegtas kelias.
Pasiziuriu i dangu, ant blakstienu krenta snaiges ir dar labiau saldo mano pavargusias akis.
Paklausiu, kodel viskas taip.
O dangus tik pasiziurejo ir tylejo.

Rodyk draugams

Viskas gera iskeliauja i raudonosios knygos puslapius.

Isivaizduokit, kad atsiranda zmogisku jausmu raudonoji knyga.
Ar pagalvojate kas butu pirmam puslapi?
Nz ar jus pritariat, bet as manau Meile.
Joje rasciau taip pat, dziaugsma, siluma ir viskas kas yra grazu.
Bet net po keliu simtu metu nemanau, kad joje atsirastu nepykanta, kancia, baime, liudesys…

Jei galeciau nupaisyti savo pasali, jame raudonoji knyga butu reikalinga tik blogiem jausmam.
Galbut tada pagaliau isgirsciau tylia meiles daina viduje, matyciau laime trykstancius draugus ir nereiketu ziuret, kaip brangus zmones kankinasi…

Mano mazoj svajoniu knygelej saule sildytu tave kasdiena, o artimas zmogus tavo vidu.
Puslapiuose butu daug vaikisko juoko.
Pievose gaudytum: drasa, rysta.
Gertum: norkotines meiles dozes ir kvepuotum laime.

Rodyk draugams

Draugams.;}}}

Isgeriu dar viena stikline, beprasmio liudesio.
Ikvepiu sio pasaulio drasos ir zengiu i prieki.
Suduzo stikline ir ludesys istekejo, dabar as sutrypiu ji kojom ir einu, kur laukia manes dziaugsmas.
kazkas pribega ir smarkiai apkabina- tai buvo laime, kuri pazadejo mane vest gyvenimo taku.
Pakeliu akis i dangu ir surekiu: ACIU, Jums!.
Jus niekada neklauset, ko man reik, nes jus tai zinojote.
Jum uzteko vieno mano zvilgsnio, kad zinotumete kaip man sekas.
Apkabindavot, kai man truko silumos.
Nes Jus buvot mano angeliukai, kurie vadinami draugais.
Ir as neturiu zodziu ar minciu kaip tai issakyt, bet as esu toooks laimingas vaikas. Branginu ir myliu jus.!
Aciu Tau, mano drauge.
(Stiprus.Stiprus.pakabinimas.)

Rodyk draugams

Tai tik gili koma?.

Kazkas valdo mano zodzius, kazkas judina pirstus,kojas, rankas, kazkas leidzia kvepuoti…
Tu man leidai myleti, vertei sirdi plakti.
Dabar ji sustojo. Galbut tiesiog ilsisi komoje, o galbut amziams numirs ir pamirs ta jausma..
Tu padovanojai asaras laimes ir asaras skausmo.
Dovanojai kalbancia sirdi.
Dabar pasiimiai sau atgal viska kas kazkada man buvo viskas(O gal as pati nenoredama tau viska atsidaviau..)Ir likau su isskiestom rankos stovet, laukdama kol ivyks kaledinis stebuklas ir mes vel kartu atsikelia gersime rytine kava.

Sulaso tavo jausmai man, susalo mano sirdis laukdama taves..
Ir tas krentantis sniegas uz lango mane dar labiau saldo…
Mano tikejima, vilti, dziaugsma, svajones.. Saldo paskutinius norus ir likusius laimes trupinius.

Rodyk draugams